Laima Kėrienė

Profesorė, juvelyrė

Gimė 1964 m. vasario 18 d. Gargžduose.

2004–2008 Vilniaus dailės akademija, meno aspirantūra, suteiktas dailės krypties meno licenciato laipsnis.

1985–1991 Estijos valstybinis dailės institutas (dabar Talino dailės akademija), metalo meno katedra.

1981–1984 Telšių taikomosios dailės technikumas, meninio metalo apdirbimo specialybė.

Nuo 2001 Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto Metalo plastikos katedros dėstytoja, docentė.

1991–1998 dailininkė juvelyrė Vilniaus ,,Dailės” kombinate.

Nuo 1997 Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

https://www.juvelyrinismenas.lt/

Kūrybos sritys – juvelyrė, profesorė, tapytoja. Kūrybos įvertinimas 2007 m. Tarptautinis konkursas „Juvelyrika“. Žiuri premija. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės muziejus, Itami, Japonija. 2006 m. Tarptautinis Baltijos šalių gintaro meno konkursas. Ribnitz-Damgarteno miesto muziejus, Vokietija. 2003 m. Tarptautinis sidabro konkursas ,,Ratas”. Meno galerija, Legnica, Lenkija. 2002 m. Tarptautinis konkursas ,,Gintaras interjere”. 1 vieta. Gintaro muziejus-galerija, Vilnius 1999 m. Tarptautinis Baltijos šalių gintaro meno konkursas-paroda. Ribnitz-Damgarteno miesto muziejus, Vokietija. 1998 m. Respublikinis gintaro meno konkursas-paroda ,,Gintaro kirvis pakeltas”. 2 vieta. Gintaro muziejus-galerija, Vilnius. Juvelyrinėje plastikoje jungiasi skulptūrai, grafikai ir tapybai būdinga menininė kalba. Tik kūrinių mastelis čia yra koncentruotas, smulkesnis negu įprata akiai. Juvelyrinį kūrinį galima kontempliuoti kaip ir kitus meno objektus, bet jis gali būti ir funkcionaliu mažu naudojamu daiktu, kurį galima liesti ir/ar dėvėti. Jis tampa ne tik puošmena, bet ir priminimo ženklu, tam tikru raktu į nešiotojo vidinį pasaulį, suteikia jam ir žiūrovui naujų prasmių, impulsų ir žaismo. Mano kūrybos objektas dažniausiai būna žmogus, jo būsenos, gyvenimo pėdsakai, kontekstai, ryšys su Kūrėju. Inspiruoja žodžių prasmės, simbolių semantika. Iš jų gimsta daiktai. Savo idėjoms išreikšti kartais renkuosi minimalią tylią plastinę kalbą - liniją, plokštumą, faktūras, kartais temperamentingai jungiu skirtingas formas ir medžiagas. Komponuoju vaizdų klodus ir struktūras, ieškodama atitikmenų su vidiniu ir išoriniu žmogaus pasauliu. Kuriu papuošalus, mažąją plastiką, paveikslus, sakralinę dailę. Naudoju auksakalystės senąsias ir šiuolaikines technikas bei technologijas, tauriuosius metalus ir brangiuosius akmenis, gintarą, mamuto kaulą, kitas medžiagas.