Zita Inčirauskienė

Profesorė išsilavinimą įgijo studijuodama Telšių taikomosios dailės technikume, vėliau VDA. Nuo 2000 metų menininkė surengė 17 autorinių parodų, pelnė įvairius apdovanojimus. Kūrybos sritys – tekstilė, kaligrafija.

Gimė 1951 m. Šiaulių rajone, Gruzdţių miestelyje.

1972 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą.

1983 m. Baigė Vilniaus dailės institutą. VDA Telšių fakulteto profesorė.

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narė.

Kūrybos sritys – tekstilė, kaligrafija.

https://telmi.lt/portfolio-item/z-incirauskiene/

Nuo 2000 m. surengė 17 autorinių parodų, dalyvavo daugelyje grupinių parodų ir projektų Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Pietų Korėjoje, Dominykoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Paskutinės: 2019 09 29 – 11 17 – Miniartextil, 29. Como, Italija. 2020 02 26 – 03 26 - Paryţius, Prancūzija. Darbų yra įsigiję: Ţemaičių ,,Alkos’’ muziejus Telšiuose, Ţemaičių dailės muziejus Plungėje, Nelimarka muziejus Alajarvi, Suomija, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybos įvertinimas 2016 - Ţemaičio Sidabro ženklelis už Žemaičių kultūrinės tapatybės saugojimą ir kūrybinę saviraišką. 2012 - Respublikinė tekstilės meno bienalė „Aš mano man“. 2009 - LR Kultūros ministerijos individuali stipendija. 2001 - tarptautinė tekstilės meno bienalė „Minkštas pasaulis”, specialus prizas. 2001 - respublikinė krikščioniško meno paroda „Gyvenimo šaltinis”, I premija. Parodos „Nauja tai užmiršta sena“ anotacija Parodą sudaro dvi skirtingos ekspozicijos dalys, kurias vienija atminties tema. 2011 - 2019 metais pradėto ir nebaigto projekto „Buvimo žymės“ metu surinktos medţiagos permąstymas, reinterpretavimas. Tuomet keliaudama po įvairias vietoves fiksavau įrašus, frotaţo technika "nuimdama" juos nuo įvairiausių, daugiausia lauko poilsiavietėse paliekamų įsiamţinimų. Šią sukauptą "gatvinės etnografijos" medţiagą gretinu su, atrodytų, visiškai skirtingo lauko ir skirtingos kokybės įsiamţinimo kultūra, kurią fiksavau ta pačia frotaţo technika. Tai ţymių kilmingų asmenybių, fundatorių epitafijos senųjų katedrų grindyse (šv. Mergelės Marijos bazilikoje Gdanske, šv. Mikalojaus baţnyčioje-muziejuje Niguliste, Taline). Dar viena ekspozicijos dalis – instaliacija „Prisiminimų kambarys“, kurioje toliau plėtojama atminties tema, pasitelkiant labai asmeniškus kasdienybės prisiminimus, kurie susilieja į vieną instaliatyvią visumą, pasakojančią apie balansavimą tarp meno ir kasdienybės. Šią ekspozicijos dalį sudaro 2018- ais metais sukurta instaliacija, tekstilės kūriniai, mini objektai atitinkantys šią temą.